Jonas, mokantis programuoti nuo pat vaikystės, gyveno pilnu dėmesio į IT pasaulį. Jo didžiausias svajonė buvo pati tolimiausia žvaigždė – Beta skaitmeninis pasaulis, kuris žinomas tik labai nedaugeliui žmonių. Nuskambėjus kalboms apie dovanas, kurias šis pasaulis galėtų atnešti technologijų kūrėjams, Jonas apsisprendė, kad pasigailėdamas užleis savo ramus programavimo gyvenimą ir išvyks į Beta.
Kai Jonas pasiekė Beta pasaulį, jis sukrėtėsi – jį pasitiko nebeišskirtinis skaitmeninio lauko kraštovaizdis, o vietoje to jis patenka į paslaptingą, primityvų pirmtakų skaitmeninį miestelį. Visi pastatai ir gyventojai iš tikrųjų buvo pirmtakai - pirmosios programos, kurios vėliau leido išsivystyti šiuolaikinei IT.
Nors Jono svajonės laukė skaitmeninės technologijos ir aukščiausiai išsivysčiusių programų kūrimo metodologijos, jis nusprendė kabintis ties ištakomis – pasimokyti iš pačių pirmtakų. Jonas miestelyje praleido savo dienas ir naktis stebėdamas, kaip pirmtakai kūrė ir tobulino skaitmeninius architektūrinius sprendimus.
Vieną dieną Jonas sutiko seną ir patyrusį pirmtaką vardu Algoritas. Algoritas pasiryžęs padėti Jonui giliau įsiskverbti į pirmtakų skaitmeninį pasaulį, jei jis padės surasti pašalinę klaidų programuotojų grupuotę, kuri apie Beta pasaulį išsiplėtė. Šie klaidų programuotojai keisdavo pirmtakų programuotas instrukcijas ir sukelia chaosą.
Jonas iš pradžių buvo skeptiškas. Bet besimokant iš paties tolimojo Beta pasaulio, jis suvokė, kad tikrasis bruožas kūrimui yra apibrėžtas klaidų kompleksas, kuris kartais sugeba leisti geriau išmanyti kaip tinkamai kurti. Jis sutiko padėti Algoritui išrinkti pašalinius klaidų programuotojus, tikėdamasis iš jų pasimokyti ir geriau suprasti skaitmeninės kūrybos paslaptis.
Jonas ir Algoritas pradėjo savo kelionę po Beta pasaulį, ieškodami šių klaidų programuotojų grupuotės. Kelionė buvo kupina nuotykių, tačiau juos lydėjo emocija ir suvokimas, kad atrasi pačią IT industrijos esmę. Jie sutiko įdomius personažus ir prasmės kupinas dialogus su klaidų programuotojais, kurie, priešingai nei kiti, išskirtinai čia neieškojo jokios naudos iš savo darbo.
Galų gale, Jonas ir Algoritas surado pašalinių klaidų programuotojus, bet vietoje jų Engė, Jono draugas iš Ankstesniojo pasaulio, nusprendė pakeisti jų elgesį. Jie atsisakė savo klaidų kūrimo praktikų, o vietoje to ėmėsi mentorystės, mokydami kitus programuotojus optimizuoti ir patobulinti savo kodą. Jonas suprato, kad Beta pasaulis buvo ypač žemiškas – jame nerado žvaigždžių, bet atrado bendrumą ir gebėjimą dalintis savo patirtimi.
Po kelionės Jonas sugrįžo į Ankstesnįjį pasaulį su naujomis žiniomis ir suvokimu, kuriuo jis praturtino kitus programuotojus. Jis sužinojo, kad Beta pasaulis nebuvo tobuliausias, nes jis buvo klaidų kupinas, bet tai paverčia jį labiau žmogišku. Tai pamokė jį, kad klaidos yra dalis kūrybos ir sėkmės proceso.
Jonas nepraleisdavo progos kalbėti apie savo įžvalgas su kitais programuotojais, skatinant juos ieškoti būdų, kaip panaudoti klaidas ir neidealumus savo pačių programose. Šis įvykių apie Beta pasaulio kelionę sukėlė tikrą revoliuciją programuotojų bendruomenėje, verčiant ją vertinti klaidas kaip galimybę pasimokyti ir kurti tobulesnes technologijas.
