Senovės Grėkija, 5-asis amžius prieš Kristų. Filosofas Anaksagoras sėdi pavėsyje ir stebi žmones, besivaikantįstaip gražiai nuprasčiusį diskursus. Staiga jam švysta mintis – įsivaizduok, jeigu būtų galima kurti realų pasaulį, bet jį valdyti taip, kaip norėtume, tai būtų nuostabu! Taip prasideda idėja apie virtualią tikrovę.
Per šimtmečius idėja tebegyveno tik filosofų mintyse ir priklausė daugeliui mitų ir legendų. 19-ajame amžiuje, švedų rašytojas Augustinas Vilhelmas de La Ruo pradėjo plėtoti konceptą apie ”fotopolis” – miestą, kuris būtų visiškai virtualus, sukuriamas pasitelkiant fotografijas.
Tačiau tikrasis atsiradimo momentas atėjo 20-ajame amžiuje, kai žmonės, inspiruodami Anaksagorą bei kitus mąstytojus, pradėjo tyrinėti technologijų galimybes. Elektronika, kompiuterizacija ir programavimas leido pamatus naujai, virtualiai tikrovei.
1965-aisiais, amerikiečių teatro režisierius Ivanas Sutherlandas sukūrė „Ultimate Display” technologiją – pradinį žingsnį link virtualios tikrovės. Tai buvo prasta kokybės vizualizacija, tačiau šis atradimas įkvėpė kitus tyrinėtojus.
1979-aisiais, elektronikos kompanija Atari pristatė žaidimą „Tempest”, kuris naudojo vektorių grafinę sistemą ir vadinamas pirmaisiais žingsniais link virtualios tikrovės žaidimų.
Pirmąją virtualios tikrovės gerbėjų bangą sukelia JARO (kaskadinė virtuslė tikrovė) platforma, pradėta kurti 1988-aisiais. Po šio perkėlto projekto, atsiranda daug naujų panašių platformų ir pradedama stebint greitą virtualios tikrovės augimą.
Aukštų technologijų plėtros ir atitinkamų prietaisų gamybos pavyzdžių galima daugėti: 1995-aisiais Nintendo pristato Virtual Boy konsolę, o 2010-aisiais labai populiarus tapo virtualių ir praplėstos tikrovės akiniai, tokie kaip Oculus Rift, HTC Vive ir kt.
Šiandien virtualioji tikrovė tampa vis daugiau nei pramogų pasaulio atrakcija. Ji naudojama švietimo srityje, medicinoje, architektūroje, pramonėje ir kitose srityse. Netgi pritaikoma sportui ir ekstremaliems pojūčiams patirti.
Kelionė nuo virtualios tikrovės pradžios iki mūsų laikų yra nuostabi ir įkvepianti. Technologinės pažangos siekia vis didesnius aukštumus ir nesustos naujovių paieškose. Gyvename laikais, kai sienos tarp tikrovės ir virtualumo vis labiau pradeda ištirpti, o ateitis prilips ne tik prie mūsų akinių, bet ir prie pačios mūsų būties.
