Vieną naktį, tamsioje ir nerimo kupinoje miesto gatvėje gyveno jaunuolis vardu Jonas. Jis buvo paprastas ir nuosaikus jaunuolis, bet turėjo paslaptingą aistrą – jis buvo hakeris.
Jonas išmanėjo kompiuterius kaip nė vienas kitas mieste. Jis mokėjo pralaužti ugniasienės barjerus, sukurti išmaniuosius virusus ir intervijuoti duomenų bazių serverius. Tačiau Jonas nebuvo blogo pobūdžio žmogus. Jis buvo energingas šalininkas, norintis padaryti gerovę visuomenei.
Vieną vakarą, Jonas atrado dar vieną paslaptingą kompiuterį, kuriame slėptųsi netikėtos žinios apie praeities paslapčių laužymą. Tai buvo taip stebina, kad jis negalėjo sulaikyti savo smalsumo. Jis ilgai galvojo, galbūt jis turėtų tiesiog praleisti šią galimybę? Tačiau galiausiai jo smalsumas nugalėjo.
Jonas įsijungė kompiuterį, sustikrė rankas ir įvedė slaptažodį. Ekranas užsidegė ir atsivėrė tamsoje pasislėpusios kibernetinės kelionės į praeitį galimybė. Jonas niekada nebuvo girdėjęs apie tokią technologiją, tačiau jis jautė, kad tai buvo ypatinga galimybė jo gyvenime.
Suderinus kompiuterį su virtualiu šalmu, Jonas pasileido į kibernetinę praeitį. Jis atsidūrė senovės Egipto laikais ant milžiniško Nilo upės kranto. Jonas buvo apstulbęs - gatvės nusėtos ankstyvomis civilizacijos statinėmis, o faraonų laivai plaukiojo upėje.
Vienas iš statinės pakilo į orą ir prakalbo: „Esu faraonas Ramzis. Kaip tu čia atsidūrei?”.
Su didžiausiu stebėjimu Jonas atsakė: „Sveiki, faraone Ramzi. Aš esu nuotykių ieškotojas Jonas ir aš keliauju per kibernetinį laiką. Aš esu iš ateities.”
Faraonas Ramzis buvo nustebęs ir pagaliau suprato, kad Jonas yra iš ateities, o šis stebėjimas priveda jį į idėją – jis galėtų pasinaudoti Jonu ir jo žiniomis, siekdamas pagerinti savo imperiją.
Jonas sutiko padėti faraonui, žinodamas, kad tokiu būdu jis gali teigiamai paveikti istoriją. Jis pradėjo mokyti faraono kariuomenę apie šiuolaiskąsias kovos technologijas, komunikacijos sistemą ir išmanias strategijas.
Per kelias savaites faraono kariuomenė pakilo į aukštus lygius. Jonas taip pat mokė faraonui apie teisingumą, dalykinį ir šiuolaikišką valdymą. Faraonas Ramzis tapo tautos mylimu vadeiva, o jo imperija klestėjo.
Tačiau Jonas suprato, kad jį laukia atgal grįžtant į ateitį. Jam teko palikti paslaptingą kompiuterį ir keliauti naktį, nutaręs tęsti savo misiją – atskleisti kompiuterių technologijų paslaptis kam nors kitam.
Jonas grįžo į savo šiuolaikinį miestą ir pradėjo kurti aukštatakčių tinklus, mokyti jaunus ir protingus hakerius. Jis norėjo, kad kiekvienas turėtų galimybę pakeisti istoriją, pasinaudodamas kompiuterine galia.
Tai buvo pasaka apie hakerį, kuris pasinaudojo savo įgūdžiais keisti praeitį, bet be jokio blogojo tikslo. Jonas suprato, kad technologija gali būti ir ginklu, ir ryšiu, priemonė, galinti keisti pasaulį.
