Prieš daugelį metų, kai technologija vis dar tik pradėjo dygti, internetas tapo nauju žmogaus gyvenimo dalimi. Tai suteikė daugybę galimybių ir pranašumų, tačiau kartu atnešė ir naujas grėsmes, kurios neretai likdavo paslėptos tamsiuose cybervaldažių pasaulyje. Vienu iš jų buvo atskiritis kibernetinės atakos meistras, žinomas kaip Netspy.
Netspy buvo jaunas genijus, kurio smalsumas bei žinojimas apie informacines sistemas tapo jo didžiausia aistra. Jis praleido neribotą laiko kiekį tyrinėdamas kompiuterių ir tinklų niuansus, besivaržydamas tarp tikrų pasaulio ribų ir virtualiosios erdvės. Tačiau laikui bėgant jam tai tapo per maža – jis norėjo išvysti visą pasaulį, ne tik tas ribotas informacijos fragmentas, kurie pasiekiama per klaviatūrą.
Sprarčiai tobulėjantis ir paslaptingas Netspy sukūrė unikalų įrankį, kuris leido jam šnipinėti žmonių ir organizacijų gyvenimus, net niekam nestebint ar šiuose veiksmuose dalyvaujant. Jis įsibėgėjo šviesiame ir tamsiame interneto pasauliuose, kaip nekenksmingas pamėlintas šeimininkas. Jo stebėjimo technikos buvo nepriekaištingos ir bejeidžiamos. Sistemos nesimatė, o atspindžiai, kuriuos Netspy palikdavo, buvo nedidelės ir lengvai praleidžiamos ženklų dėl kitų interneto naudotojų veiklos.
Tiksliai, tiksliai Netspy sekdavo savo aukas – žiauriai turtingus verslininkus, politikus arba net vyriausybės agentus, kurių veikla galėjo turėti didelę įtaką visam pasauliui. Tačiau jis tai darė ne troškimas garsaus ar įtakingo būvimo. Jam tai buvo tyrimas, įvairioms žmonėms ir organizacijoms būdingų elgesio modelių, taktikų ir paslaptys. Jo smalsumas tikrai neturėjo ribų.
Lyg magijos šnipas, Netspy tyčia įsilauždavo į aukos kompiuterius, telefono sistemas ir net IP kameras. Niekas nežinojo, kad jam esantys, nes jis buvo paslaptis. Jis būdavo tik krautuvėje informacija apie savo aukas, o po to švelniai pasitraukdavo, palikdamas jokio palikimo požymio. Visa tai vyko dienas ilgai be jokio įtarimo.
Tačiau, kaip tai dažnai nutinka, gryninantą žinią ir paslaptis gimdyti didesnių problemų. Netspy ištyrė tam tikras politikos ir pasaulio užkulisių smulkmenas, kurios pasiekė kitus pavojingus asmenis, kurie suprato, kad jo gali užkirsti jiems kelią į savo tikslus. Tačiau jie suprato, kad tiesiog negali tūpti, nes Netspy pasinaudojo visko, ką sužinojo, galia ir pradėjo atskleisti jų paslaptis vieną po kito.
Tai tapo pradžia kibernetinio karščio tarp Netspy ir mėginančių jį rasti žmonių. Vienas atidariusių vargšelį Drakonas, pats kibernetinės taisyklės pažeidėjas, tarsi pabodęs nuo patį išmintingiausio kibernetinio pasaulio, sumokėjo didelį premiją tiems, kurie padėtų jį surasti. Tai sukėlė tai, kas tapo didžiausia masine medijų stree namuose. „Netspy medžiojimo sezonas prasidėjo”, pranešė visi elektroniniai portalai.
Tai nebuvo įprastos medžioklės. Kovos tarp Netspy ir jo paties sekėjų vyko ne tik skaitmeniniame pasaulyje, bet ir už jo ribų. Čia ir ten žmonės dėl neaiškių taisyklių ir motyvacijų patyrė nepatogumų ar net tapo nelaimingų aukų. Tą akimirką gėdos stiprintuvas nustatė įvairiose interneto vietose.
Deja, nors Netspy buvo pasiekęs didžiulę kimstadarbių paiešką, vis dar buvo tie, kurie jam išsisukdavo. Tai nutiko iškilioms asmenybėms, kurios turėjo daugiau išmaniai nei bet kuris kitas šnipuoti tai, ką slėpdavo jiems šviesesniame ar tamsesniame Internete. Tačiau bet kokia medžioklė nuvedė tik į vieną rezultatą – tai išprovokavo naujas ir ištobulintas tecnologijas, sumokslus ir metodus, kurie nebuvo matomi net nusistovėjusios, komandiručių ir vidaus reikalų stebėjimo organizacijoms.
Įdomu, kas jam nutiko po to. Ar jis buvo surastas? Ar išliko šešėlyje, kurioje jis ištieskė ranką per pasaulį? Tai tenka apsispręst jau kitoms gudrumo ir fantazijos vėžėms. Tiesioginės istorijos apie Netspy liko paslėptos kaip virtualios žaidimo paslaptyje.