Kadaise senovėje, tiksliau paslaptingame Kybernis mieste, vyko legendinė Didžioji kodavimo varžyba. Tai buvo įtempta, neribotos kūrybiškumo ir genialumo varžybos tarp kibernetinių genijų iš viso pasaulio.
Paslaptį piktybiškai saugojantis algoritmas buvo neįprastai sudėtingas, koduotas taip gudriai, kad niekas iki šiol nebuvo sugebėjęs jį iššifruoti. Tačiau, tai nebaugino itin drąsių ir išvaizdžių dalyvių.
Varžybų dieną įžūliausios ir protingiausios mintys susiburdavo Patobulinto kodekso aikštėje, kurią puošdavo mokslinės fantastikos apie kibernetiką skulptūros. Kiekvienas žaidėjas turėjo savo kompiuterį, galingą darbinį stotį, kad galėtų iki ribos išnaudoti savo algoritmo įgūdžius.
Applinkui buvo daug kodų, žinučių ir slaptų užrašų. Dalyviai susirinkdavo su mažais antspyriais, užrašinėdavo dažnai išsigryninančias mintis, o kupinas siaubo pseudomankšta išlėkdavo tulžingi susižavėjimai ir beviltiški mąstymas.
Tikrosios erdvės ir laiko ribos nebegaliojo Didžiosios kodavimo varžybos metu. Žaidėjai patekdavo į lyg besibaigiančią kibernetinės dimensijos sferą, kur buvo tik jie, jų įgūdžiai ir neaiškus algoritmas. Visa kita išnykdavo paraštėse.
Laukiantis milžiniškas prizas - tikras kibernetinės visatos šventasis laukas kvietė drąsius ir išmanius žmones iš viso pasaulio. Ten skaitytos milžiniškos kibernetikos paslaptys, įgyvendinti nematomų kodų postulatai ir kurti tikru karaliaus mastu verslą.
Kiekvienas žaidėjas turėjo tik vieną tikslą - iššifruoti paslaptį. Nei miegas, nei maistas, nei pinigai neišlaisvindavo dalyvius nuo savo tikrojo algoritmo. Prie kiekvieno žaidėjo kompiuterio sėdėjo patirdęs programuotojas, išmaniausias kibernetikos guru.
Kartais kurti kodą turėdavo prasmę ne nuo pradžių, bet neapleistų kanalų atžvilgiu. Tai buvo vykdoma savotiška žaidimo taisyklė, kai užkalbant subtilesnius algoritmus, kiti žaidėjai prarandavo sąmonę. Tą taktiką naudojo tik pačio puikiausio guru meistriškumas.
Tačiau varžybų aukspaudžiams ėmė įsiūdyti. Kodas tapo itin našūs ir sudėtingas. Galiausiai, tiksliai po 24 valandų, kiekvienas buvo išmetamas iš virtuale teritorijos ir teko pertrauka, nuožmiausiu žodžiu – pato lista.
Galų gale, po daugybės varžybų tiesas sužinojo tik sukeliant algoritmo kodą pats sukūręs tyrinėtojas. Jis pasakojo, kad kodas saugojo senovės cybervaldovės Potentis, valdos raktą kuriam sukūrė nuovokusis kodos śukuoklė, kuri irgi kovojo dėl pergalių.
Varžybų dieną visos minios stebėjo su nuostabos ir susižavėjimo užliejimu. Kiekviena kitojis kodas žadino neeilinį smalsumą ir dalyvių nusivylimo jausmą.
Varžybų pabaigoje pusė gyventojų užtveriajo tulžingumo, o kita pusė išgyveno euforiją, buvo pameisti savo turtingumo ir visai kitomis santrumpomis.
Taip baigėsi legendinė Didžioji kodavimo varžyba, praėjusi Laiptu aikštėje ir palikusi istorijoje nekeičiamą įmantrių idėjų tarpusavio mąstymo įrodymą.
