Vieną saulėtą dieną Vilniaus Nacionaliniame muziejuje buvo pristatoma nauja paroda apie šifruotas žinias ir jų svarbą istorijoje. Sėdintys salėje lankytojai, tarp jų ir žymūs matematikai, šifrinimo ekspertai bei technologijų entuziastai, su nekantrumu laukė, kokių paslapčių jie išgirs.
Parodos pranešimą skaitė paveikusios išvaizdos moteris, kurios neprivažiuojamos akys žibėjo entuziazmu ir tėpinių linksmumu. Ji pristatė eksponatus, kuriuose buvo įrašyti ilgaamžesnės istorijos šifravimo kodai, jų kūrėjai ir tai, kaip jie istorijoje pasidalijo koduotomis žinijomis.
Netikėtai, pasauliu paleido žiupsnelis neramumo. Muziejaus langai sprogo ir iš visų krypčių į salę prasiveržė ginkluoti pavergėjai. Moters ausyse švilpėjo už vilties, kai ji pastebėjo nežinomą, bet labai svarbų dokumentą, saugomą muziejuje.
Motina sugebėjo išsilaikyti rami, nors jos širdis griuvo šūvio akimirką. Ji žinojo, kad dabar ji yra vienintelė, turinti pavergėjų ieškojamą dokumentą – Šifruotą žinią. Ji taip pat žinojo, kad turėjo padaryti viską, ką tik galėjo, kad perkeltų dokumentą į saugią vietą.
Apėmusių paniką lankytojų, moteris perkišo dokumentą į vieno iš jų rankas, bet tuo pat metu maišėsi su ginkluotais pavergėjais. Ji darydama šiltą pozą nepastebėtai apsivystė įvairių ginklų iš muziejaus stendo, kuriuos ilgainiui buvo išdėstęs jų vyras – gaubėjas.
Skubėjusi lankytojų scamdyti, moteris pastebėjo drąsios jaunos merginos akis, kurios aiškiai rodė, jog ji gebėjo susidoroti su bet kokia ypatinga situacija. Pripildyta vilties, moteris linktelėjo merginai, o ši, suprasdama užduotį, pamažu pradėjo pritraukti dėmesį pavergėjų.
Visi išvargę pavergėjai pradėjo klajoti po salę, o šis elgesys sukėlė nerimą. Tačiau lankytojai reagavo taip, kaip buvo suplanuota. Prisiliesdami prie eksponatų, jie aktyvavo muziejaus gerbėjų kuriamą dienos šviesos kompiuterį ir žaibiško šviesos bangas išsiuntė į padegimus pavergėjus.
Tuo metu nuo pačių muziejaus patalpų skubėjo speciali kodų dešifravimo komanda, kurią siaubingas triukšmas sužadino. Jie puikiai suprato, kad tai pavergėjų valia išgelbstė jų malonę šifravimą. Jiems reikėjo pasiekti vertybių ir išgelbėti moterį ir šifrų slaptąjį kodą.
Šiuose mažuose tamsiuose koridoriuose, jiems pavyko gauti saugią moters vietą ir kartu pradėjo dirbti su ilgą laiką užmirštu kodu. Tai nebuvo lengva, bet sugebėjimas bendradarbiauti ir naudoti savo matematikos ir šifravimo žinias išgelbėjo juos visus.
Paleidusieji muziejų galiausiai buvo sulaikyti, ir visiems lankytojams pavyko ištrūkti iš to siaubo. Moteris, mergina ir kodų dešifravimo komanda, turėdama jau išaiškintą Šifruotą žinią, pagaliau sukūrė saugią saugyklą, prisimindami, jog šis kodas galėtų nuolat išgelbėti pasaulį nuo bet kokių pavojų.
Praėjo daug metų, o Šifruota žinia tapo vienu iš šifro kūrimo mokslų simbolių. Jame buvo užkoduoti ne tik paslapčių sprendimai, bet ir getų, globėjų ir kitų nelaisvės kalinijų laiškai. Žinių kodas stipriai įsisiūbavo visuomenėje ir tapo gyvybiškai svarbus saugumo priemonė.
Taip Šifruota žinia sugebėjo įnivelkti ir išgelbėti pasaulį. Jos svarba, suvokta per praeities dramatiškus įvykius, įkvėpė žmones siekti šifravimo mokslą, tai įtraukė juos į nuolatinį tyrimą ir pažangą, kad nutolintų pavojus ir užtikrintų saugumą.
