Vienoje senoje, rūsyje slepiasi stebuklinga istorija apie kelionę į pirmąjį kompiuterį ir aistringą pasitikėjimą neįprasta knyga. Ši knyga, kuri buvo parašyta amžių amžiais, ne tik turėjo virtę pūkuota viršeliu, bet ir užslėpta slaptažodžiu, kuris slypo jos puslapių viduje.
Vieną dieną žemę apgaubė pasaka ir netikėta nuotykių dovana. Mergaitė vardu Erika visada buvo susižavėjusi senovės technologijomis. Ji svajojo apie tai, kad kada nors patirtų momentą, kai galėtų pabūti šalia pirmojo kompiuterio, kuris pradėjo keisti pasaulį.
Vieną rytą, kaip iš niekur atsiradęs ženklas, Erika atrado seną knygą savo virtuvėje. Tai buvo nuostabi istorinė knyga, apie kurios egzistavimą ji nebuvo jokiu būdu girdėjusi. Joje buvo įspūdingi piešiniai kūrinių, kurie žmonijos istorijoje žymiai prisidėjo prie kompiuterijos išsivystymo.
Tuo metu, kai Erika tyrinėjo knygą, ji nustebino dar daugiau - keturios antkapinės raidės buvo iškirptos. Jos žvilgtelėjo į knygos viršelį, o tada pažvelgė į iškirstas raidės – G, A, T, C. Tai buvo nustebintas genetinės koduotės panašumas į DNR bazines poras. Erika pradėjo suvokti, kad knyga turi tam tikrą žinutę, kurią ji turi aptikti.
Su didžiausiu susidomėjimu Erika pradėjo analizuoti knygos puslapius. Ji kruopščiai skaitė po vieną žodelį, nagrinėjo kiekvieną iškirptą raidę ir bandė jas perkelti į kompiuterio kodą. Tačiau neišrastas užšifruotas žodis buvo pernelyg sudėtingas.
Nesugebėjusi išspausti knygos slaptos žinutės, Erika pradėjo ja nerimauti. Jai tai jau tapo ne tik profesiniu susidomėjimu, bet ir asmenine misija, išsiaiškinti, kas slepiasi knygoje. Ji žinojo, kad turi pačios nuspręsti, kaip išspręsti užšifruotą misteriją.
Erika nusprendė kuosis kompiuterijos ekspertu, kuris būtų svertas, padedantis jai pasiekti savo tikslą. Ji apsilankė prie seno kompiuterijos profesionalo, vardu Alberto, kuris išdidžiai žinėjo apie pirmųjų kompiuterių istoriją. Jis taip pat buvo įtemptoje ieškojimo valtyje ir su džiaugsmu sutiko padėti Erikai.
Kiekvieną dieną Erika ir Albertas analizavo knygos turinį, eksperimentavo su įvairiais kodavimo algoritmais ir ieškojo galimų žodžių, kurie galėtų išsklaidyti knygos paslaptį. Jų bendradarbiavimas buvo aistringas ir nuolat įkvepiantis.
Praėjusią naktį, kai jau buvo aptirpę nuo sunkios statistikos ir simbolikos, kaip šviesuolis projektas, Erika staiga garsiai sušuko „pora!” Jos akių šviesa ir Albertas nustebinti nukrypo į knygą, tarsi ji būtų turėjusi atsakyti visas jų sankūsias klausimus.
Slaptas žodis buvo rasti – „renginys” – tiesiog svaiginantis ir atpalaidavęs žodis, kuris rodo tai, ką Erika ieškojo visą laiką. Jie ėmėsi jo išbandyti kompiuterio kodu ir staiga tarsi magija, ant kompiuterio ekrano, pasirodė pirmasis kompiuterio programavimo užrašas.
Pasibaisėjusi iš laimės, Erika ir Albertas suprato, kad knyga buvo pradžia, pradedant drovinti kelionė į pirmąjį kompiuterį. Kodas siekė pralaimėtąjį laiką ir leido jiems suprasti technologinės revoliucijos pradžią.
Nuo to momento Erika ir Albertas tapo neišskiriamu duetu, važinėjančiu po pasaulį ir atrandan
