Italijos technologijos instituto mokslininkai, vadovaujami Mario Caironi, sukūrė miniatiūrinių baterijų, kurias galima nuryti be jokios baimės, technologiją. Jų nereikia perdirbti, tik suvalgyti. M. Caironi įkvėpė gyvų ląstelių energijos gamybos sistemos, pagrįstos redokso procesais, kur visi komponentai yra biologinės prigimties.
Akumuliatoriaus konstrukcija yra itin paprasta – sudėtingiausia dalis yra naudojamos medžiagos. Pavyzdžiui, anodas pagamintas iš riboflavino, katodas – iš kvercicino, o tarp jų yra iš norio dumblių pagaminta membrana, kuri apsaugo nuo trumpojo jungimo. Į vandens pagrindo elektrolitą pridėta aktyvuotos anglies, kad būtų geresnis laidumas. Akumuliatorius nuo išorinės aplinkos apsaugotas bičių vašku, o kontaktai padengti auksine maistine plėvele.
Visiškai įkrautas 0,65 V akumuliatorius per valandą gali tiekti kelių mikroamperų srovę. Arba 48 mikroamperus, bet ne ilgiau kaip 12 minučių. Mokslininkai nesistebi šiuo kukliu skaičiumi, kurio pakanka mažiems šviesos diodams ir miniatiūriniams jutikliams maitinti. Juo labiau kad Caironi komanda jau kuria galingesnę baterijos versiją.
Pagrindinė pritaikymo sritis – maisto pramonė, o baterija gali būti naudojama maisto konservavimo jutikliuose, nepadarant žalos maistui. Taip pat tikėtina, kad ji bus pritaikyta medicinoje, implantuose ir kituose prietaisuose, kuriuos reikia įdėti į organizmą.
