Startuolis Character.ai gavo 150 mln. dolerių investicijų iš „Andreessen Horowitz” ir padidino bendrą kapitalizaciją iki 1 mlrd. dolerių. Tačiau Character.ai vargu ar galima vadinti sėkmingu projektu, nes per 16 gyvavimo mėnesių ji neuždirbo nė cento. Be to, dabartiniu pavidalu tai net nėra verslas; ji neturi jokios monetizacijos schemos ir negali generuoti pelno. Tačiau kodėl rizikos kapitalas į ją investuoja tiek daug pinigų?
Atsakymas paprastas: Silicio slėnyje prasidėjo nauja aukso karštinė, vadinama dirbtiniu intelektu. Bet koks projektas su daugiau ar mažiau veikiančiu neuronų tinklu iš karto patraukia investuotojų dėmesį. Rezultatas atrodo šiek tiek nuspėjamas, tačiau sunku paneigti, kad dirbtinio intelekto technologija pastaruoju metu padarė didelį šuolį į priekį ir tapo prieinama plačiam naudotojų, t. y. potencialių klientų, ratui.
„Character.ai” naudoja sudėtingą kalbos modelį, kad apdorotų daugybę informacijos ir vėliau veiktų kaip rekomendacinė priemonė bei atsakytų į vartotojų pateiktus klausimus. Jo sąsajos ypatumas tas, kad visa informacija susiejama su skirtingais personažais, o dirbtinis intelektas veda dialogą tarsi jų vardu. Pavyzdžiui, galite paprašyti „Alberto Einšteino” paaiškinti reliatyvumo teorijos principus arba paklausti „Taylor Swift” apie vokalo techniką. Šio dirbtinio intelekto kūrėjai jo galimybes vadina „begalinėmis”, tačiau tai kelia pagrįstą skepticizmą.
Šiuo metu „Character.ai” galima naudotis nemokamai, tai yra mokymo tikslais. Vėliau jis turės mokamas prenumeratas, reklamą ir kitas komercines galimybes. Kol kas nežinoma, kada tai įvyks ir kiek pinigų bus uždirbta. Tačiau investuotojai, kaip rodo surinktų lėšų kiekis, tiki projekto komerciniu patrauklumu.
