JAV, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos mokslininkų komanda apibendrino 12 metų trukusį darbą, kad sukurtų naują junginį – išsamų gyvų būtybių nervų sistemos jungčių žemėlapį. Tyrimo objektas buvo vaisinė muselė, turinti primityvias, bet visavertes smegenis. Anksčiau mokslininkams pavykdavo gauti tik labai paprastus žiedinukų ir pūslelinių nervų junginius.
Vaisinės muselės smegenyse yra 3016 neuronų su 548 000 jungčių tarp jų. Duomenys yra itin tikslūs, nes jie gauti elektroniniu mikroskopu ištyrus dešimtis tūkstančių musės smegenų medžiagos griežinėlių. Pasirodo, jų smegenų struktūra yra daug sudėtingesnė, nei mokslininkai manė, – pavyzdžiui, ten yra sričių, kurios, atrodo, skirtos mašininiam mokymuisi ar jo atitikmeniui įgyvendinti.
Nors visų gyvų būtybių smegenys yra skirtingos, principai yra tie patys – jutiminės informacijos apdorojimas, signalų perdavimas, atminties organizavimas, skirtingų smegenų dalių tarpusavio sąveika ir t. t. Mokslininkai nori suprasti, kaip visa tai veikia dviem lygmenimis: biologiniu ir organizaciniu. Kaip susidaro ryšiai tarp neuronų, kaip jie keičiasi signalais ir kaip apdorojama informacija.
Kai vaisinės muselės smegenys bus visiškai kartografuotos, mokslininkai galės analizuoti, kaip veikia atskiros jų dalys, kad galėtų tiesiogiai su jomis sąveikauti. Supaprastinta forma jie galėtų įrengti jutiklius ir tirti neuronų aktyvumą atliekant įvairias veiklas. Tai leis tiksliau sekti, kaip tiksliai vabzdžio smegenys dirba su įvairia informacija.
