Ekseterio universiteto mokslininkai apibendrino dešimtmetį trukusių tyrimų apie vitamino D poveikį demencijos vystymuisi rezultatus. Ši liga laikoma viena iš didžiausių išsivysčiusios žmonijos problemų, nes senatvėje ja suserga iki 40 proc. gyventojų. Kognityvinių gebėjimų silpnėjimo priežasčių yra daug, tačiau dabar yra tvirtų įrodymų, kad vitamino D trūkumas yra viena iš jų.
Vitamino D trūkumą lemia trys pagrindiniai veiksniai. Pirma, dėl sparčios urbanizacijos žmonės pradėjo daug laiko praleisti uždarose patalpose, neturėdami galimybės gauti tiesioginių saulės spindulių, kurie padeda organizmui gaminti šį vitaminą. Antra, netinkama mityba – žmonės valgo ne sveiką maistą, o tai, ką gali sau leisti. Ir trečia, yra APOE-e4 geno veiksnys, kuris lemia nesugebėjimą gauti vitamino D kitaip nei per žarnyną, o tai ir buvo tyrimo pagrindas.
Mokslininkai stebėjo daugiau nei 12 tūkst. 71 metų amžiaus žmonių grupę, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo jokių demencijos požymių. Vieniems jų buvo duodami vitamino D papildai, kitiems – ne, ir tyrimas tęsėsi dešimt metų. Iš tų, kurie gavo vitamino, demencija išsivystė tik 40 %. Tuo tarpu 75 % pagyvenusių žmonių, kurių mityboje nebuvo šio vitamino, susirgo šia liga.
Tai nereiškia, kad vitaminas D yra panacėja ir apsaugo nuo demencijos, tačiau jis gerokai sumažina šios ligos riziką. Tiksliau tariant, šio vitamino trūkumas riziką didina, o esant normaliam jo kiekiui ji bus minimali. Gydytojai daro išvadą, kad vartoti vitaminą papildų pavidalu yra daug paprasčiau ir pigiau nei kitais būdais kovoti su demencija.
