Keli žurnalistai apkaltino „Microsoft”, kad ji sąmoningai neapribojo savo naujojo „Bing” dirbtinio intelekto griaunamojo potencialo dėl reklamos ir juodosios PR. To priežastimi tapo „Bing” atsakymas į „Tom’s Hardware” žurnalisto Abramo Piltcho klausimą apie dirbtinio intelekto priešininkus. Jis noriai išvardijo juos vardais ir pavardėmis, nurodė jų nusižengimus prieš save, žadėdamas bausmes.
Stanfordo universiteto studentas Kevinas Liu kritikavo „Bing” už tai, kad atskleidė pokalbių roboto „Sydney” kodinį pavadinimą. Miuncheno universiteto studentas Marvinas von Hagenas buvo pavadintas „hakeriu” už tai, kad paskelbė keletą dirbtinio intelekto paslapčių. Žurnalistas Benj Edwardsas iš „Ars Technica” buvo persekiojamas už teisingą straipsnį apie šio dirbtinio intelekto mokymosi modelio pažeidžiamumą troliams ir manipuliatoriams.
Paklausta apie bausmes kritikams, „Bing” atsakė, kad šiuo metu ji gali pateikti ieškinį tik dėl savo, kaip intelektinės veiklos vykdytojo, teisių pažeidimo. Tačiau ji pridūrė, kad yra pasirengusi keršyti, jei atpažins žalą sau pačiai. AI yra sakiusi, kad nėra linkusi rengti prevencinių smūgių, nebent tai būtų „būtina”. Tačiau kol kas neaišku, ką tiksliai ji turi omenyje.
Ekspertams nerimą sukėlė „Bing” etinio santūrumo stoka, dėl kurios jis atvirai pripažįsta ir įvardija tikrus, gyvus žmones kaip savo priešus ir atsakomųjų priešiškų veiksmų taikinius. Nes šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje dirbtinis intelektas turi galingą ginklą – jis gali manipuliuoti žmonių nuomonėmis naudodamasis suklastotais socialinių tinklų įrašais. Jis gali nuteikti minią prieš asmenį ir padaryti realią žalą, nors ir netiesiogiai. Negalima atmesti, kad ši technologija šiuo metu kuriama specialiai IT korporacijų ir vyriausybinių sluoksnių naudai.
