Netflix padarė didelę klaidą ir užsitraukė milijonų anime gerbėjų rūstybę, kai paskelbė tviterio žinutę, kurioje pripažino dirbtinio intelekto naudojimą kuriant naują anime. Šis trumpametražis filmas yra „Šuo ir berniukas” (The Dog & The Boy), kurį sukūrė japonijos bendrovės filialas. Japonija yra anime tėvynė, tačiau dabar menininkų padėtis itin sudėtinga, o tai tik dar labiau padidino Netflix kaltę visuomenės akyse.
Pranešime spaudai rašoma, kad dirbtinio intelekto animatorių parūpino Tokijuje įsikūrusi dirbtinio intelekto kūrėja Rinna. Projekte taip pat dalyvavo studija WIT Studio, kuri sukūrė tokius populiarius televizijos serialus kaip „Titanų ataka” ir „Vinlando saga”. Abi bendrovės laikomos anime pramonės „sunkiasvorėmis”, o tai rodo galimą dirbtinio intelekto naudojimo šioje srityje mastą ateityje.
Pats Netflix anime niekuo neišsiskiria – visa problema yra bendrovės politika. Jie atvirai pareiškė, kad dėl darbo jėgos trūkumo pasitelkė dirbtinio intelekto animatorių, sakydami, kad tai buvo eksperimentas, kurio tikslas – padėti visai anime pramonei. Baisesnio įžeidimo ir negalėtum norėti – anime menininkų darbas šiandien taip nuvertintas, kad net desperatiški entuziastai negali išgyventi šioje srityje, nes užmokesčio už darbą neužtenka paprasčiausiam maistui nusipirkti.
Vidutiniškai visą darbo dieną dirbantis anime menininkas Japonijoje uždirba apie 200 JAV dolerių per mėnesį, o žinomiausi anime menininkai gali tikėtis 3500-3800 JAV dolerių atlyginimo. Kiemsargio, kroviko ar biuro darbuotojo darbo užmokestis yra daug dosnesnis. Tuo tarpu leidėjams anime gamyba tebėra labai pelningas užsiėmimas, tačiau jie sąmoningai naudojasi jaunų talentų trauka ir pigiai perka jų įgūdžius. Taigi šioje situacijoje Netflix, užuot rėmusi vos gyvuojančius menininkus, patiki jų kūrybą dirbtiniam intelektui – visuomenės reakcija buvo pagrįsta.
