Viso pasaulio švietimo įstaigų dėstytojai susiduria su aukštųjų mokyklų studentų ir moksleivių sukčiavimu naudojant aukštąsias technologijas. Šiandien studentai (ir net moksleiviai) aktyviai naudojasi dirbtinio intelekto galimybėmis, kad kokybiškai parašytų bet kokio dalyko rašto darbą. Pavyzdžiui, OpenAI GPT-3 neuroninis tinklas gali pateikti išsamius ir prasmingus atsakymus į naudotojo užklausas, generuodamas tekstus, kurie gali patenkinti ir griežčiausius mokytojus. Dėl to gudrūs mokiniai gauna puikius pažymius, bet tai į jų galvas neprideda jokių žinių.
Tačiau mokytojai atkreipia dėmesį į tai, kad neuroniniais tinklais sukurtų tekstų neatpažįsta plagiato aptikimo programinė įranga. Tiesa ta, kad jie iš tiesų nebuvo iš niekur pasiskolinti ar nukopijuoti. Rašiniai buvo sukurti mašina ir atitinka būtinus antiplagijavimo reikalavimus. Žinoma, filosofiniu požiūriu kyla didelis klausimas, ar dirbtinio intelekto sukurti kūriniai turėtų būti pripažinti unikaliais. Tačiau techniniu požiūriu jie yra visiškai tokie. Net teoriškai dar neaišku, ar kada nors bus sukurtos tokių tekstų atpažinimo sistemos.
Mokiniai, kurie griebiasi tokio rafinuoto sukčiavimo būdo, nemato tame nieko blogo. Priešingai, jie mano, kad bendravimo su neuroniniais tinklais įgūdžiai yra naudingi jų studijoms. Pasak jų, nauda ta, kad mašinų intelekto galia naudojama rutininiams, neįdomiems, bet daug laiko reikalaujantiems darbams atlikti.
