Australijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai sukūrė unikalią technologiją, leidžiančią išmokyti smegenų ląsteles „įsisąmoninti” aplinką ir reaguoti į įvykius. Sistemą, pavadintą „DishBrain”, sudaro 800 000 žmogaus ir pelės neuronų, auginamų mėgintuvėlyje. Tai nėra gyva būtybė ar net jos pavidalas – ji neturi proto ar jutimo organų, tai tik biomasė. Tačiau ji jau išmoko žaisti kompiuterinį ping-pongą.
„DishBrain” smegenų ląstelės yra prijungtos prie elektrodų, kuriais jas galima stimuliuoti įvairių parametrų impulsais. Sistema taip pat nuskaito atsako impulsus, kuriuos interpretuoja kaip smegenų biomasės elgesį. Iš pradžių šis įrenginys buvo sukurtas neurologinių pakitimų procesams, atsirandantiems augant smegenų ląstelių masei, tirti. Tačiau tada mokslininkai pastebėjo, kaip tiksliai ir greitai „DishBrain” reaguoja į išorinius signalus, ir pabandė ją „apmokyti”.
Klasikinė mokymosi sistema, pagrįsta apdovanojimais ir bausmėmis, šiuo atveju nenaudinga, nes ląstelių masė mėgintuvėlyje jų nepripažįsta. Todėl buvo taikomas laisvosios energijos principas, pagal kurį sistema siekia egzistuoti nuspėjamoje ir patogioje aplinkoje, kad neeikvotų energijos prisitaikydama prie kintančių sąlygų. Kai biomasė atlikdavo „teisingą” veiksmą, ji gaudavo trumpą, nuspėjamą impulsą. O kai ji pasielgdavo „neteisingai”, buvo „baudžiama” ilgu, nenuspėjamu ir erzinančiu signalu.
Mokslininkai sukūrė pingpongo žaidimo modelį, kuriame sistema stebėjo virtualaus kamuoliuko judėjimą tarp dviejų rakečių – dviejų atskirų ląstelių masės kolonijų. Sistema, keisdama signalo impulsų dažnį ir trukmę, perdavė kamuoliuko „koordinates” ląstelėms. Jei ląstelės reaguodavo aktyvumu toje žaidimo lauko dalyje, į kurią atkeliavo kamuolys, tai buvo laikoma sėkmingu veiksmu ir apdovanojama. Panašiu metodu mokslininkai per penkias minutes išmoko ląstelių masę žaisti ping-pongą.
Viskas, kas susiję su šiuo eksperimentu, yra žavinga. Tiek pačios smegenų ląstelės greitai išmoko atpažinti ir reaguoti į sudėtingus ir abstrakčius signalus. Ir tai, kad mokslininkai sukūrė naujos sąsajos, leidžiančios tiesiogiai bendrauti su smegenų ląstelėmis, prototipą. Ir ypač ta paprasta biomasė įgijo gebėjimą jausti išorinę aplinką ir atlikti gyvosios gamtos nenumatytas užduotis.
