Australijos Kurtino universiteto mokslininkai superkompiuteriu sumodeliavo Ramiojo vandenyno „mirtį”, dėl kurios mūsų planetoje susiformuos naujas superkontinentas. Jis jau pavadintas „Amasija” ir bus kažkas neregėto – tokių sąlygų, kurios bus naujajame žemyne, žmonija dar nėra mačiusi.
Pagal šiuo metu vyraujančią sampratą, kol Žemės branduolys atvės ir planetoje judės tektoninės plokštės, maždaug kas 600 mln. metų jos susijungs į kitą superkontinentą. Ankstesnioji seniai sugriuvo, todėl naujos atsiradimo laukti ilgai nereikės – 200-300 milijonų metų. Šį procesą lengviausia stebėti Ramiojo vandenyno pavyzdžiu, kuris nuolat artėja prie išnykimo.
Ramusis vandenynas yra seniausias Žemėje, senovinio super vandenyno Panthalassa liekanos. Šis vandens telkinys mažėja keliais centimetrais per metus, jo pakraščiai mažėja. Pirmiausia Australija susidurs su Azija, paskui jos susijungs ir sudarys sausumos sieną, skiriančią Ramųjį vandenyną nuo Indijos vandenyno, o tada abi Amerikos susidurs su Azija ir vandenyno nebeliks. Jo vietoje susiformuotų superkontinentas Amasija.
Šiandieniniame pasaulyje didžiulius žemės plotus supa tokie pat didžiuliai vandenys, tačiau Amasijoje vandens visai nebus. Dėl milžiniško žemyno dydžio vėjai negalės pernešti debesų į žemyno gilumą, todėl krituliai iškris tik pakrantės zonoje. Mokslininkai Amasiją apibūdina kaip labai sausringą pasaulį, kuriame kasdien vyrauja didžiuliai temperatūros svyravimai. Tai pakeis visą biosferą, įskaitant ir žmonių populiaciją, jei jie išgyvens iki to laiko.
