Gyvų organizmų evoliucijai 36 metai yra nereikšmingas laiko tarpas. Tačiau, kaip parodė neseniai atliktas tyrimas, evoliucijos procesai atskirties zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę vyko daug greičiau. Galingu šių procesų katalizatoriumi tapo didžiulis radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į atmosferą per 1986 m. balandžio 26 d. įvykusią avariją 4-ajame reaktoriuje.
Dėl didžiausios XX a. žmogaus sukeltos katastrofos buvo užteršta daugiau kaip 2600 kvadratinių kilometrų teritorija. Pražūtingas radiacijos poveikis paveikė ne tik žmones, bet ir visą aplinkinę ekosistemą.
Tačiau daugelis gyvūnijos ir augalijos rūšių neišnyko, o saugiai prisitaikė prie naujų ekstremalių sąlygų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus tyrėjai aptiko daugybę rytinių medinių varlių, kurios atskirties zonoje buvo juodos spalvos, o įprastos varlės buvo ryškiai žalios.
Po kelerių metų komanda ištyrė daugiau kaip 200 varlių iš 12 vietinių tvenkinių, kuriuose užkrėstumo lygis buvo skirtingas, įskaitant keturis tvenkinius, esančius už užkrėstos teritorijos ribų. Jie padarė išvadą, kad kuo didesnis užkrėtimo lygis, tuo tamsesnė gyvūnų spalva. Kai kuriais atvejais šis skaičius buvo beveik 44 % didesnis nei įprastai.
Mokslininkų teigimu, padidėjusi melanino koncentracija apsaugojo varlių kūno ląsteles nuo radiacijos žalos. Poveikis yra panašus į ultravioletinių spindulių poveikį įdegiui. Tačiau ypač stebina tai, kad per 36 metus nuo Černobylio avarijos nukentėjusioje teritorijoje gimė 10 varlių kartų, kurioms tamsesnė odos spalva tapo norma.
