Tarptautinei tyrėjų komandai pavyko atkurti būtybės, kuri gyveno maždaug prieš 180 mln. metų ir yra bendras visų žinduolių protėvis, genomą. Jie rėmėsi 32 pagrindinių gyvų žinduolių rūšių genomais. Apie šį bendrąjį protėvį beveik nieko nežinome, tačiau kompiuteriniu modeliavimu pavyko atkurti jo genomą ir pagal jį nustatyti apytikslę būtybės formą.
Manoma, kad žinduoliai kaip atskira stuburinių rūšis išsivystė prieš 340 mln. metų. Evoliucijai labai naudingas buvo jų gebėjimas maitinti jauniklius, vidinė ausis su trimis kaulais, neokorteksas smegenyse ir termoreguliacijai reikalingi plaukai. Mokslininkams jau seniai įdomu, kodėl milijonus metų žinduoliai buvo Žemės faunos „paraštėse”, o paskui staiga ėmė dominuoti planetoje.
Atrodo, kad atsakymas jau yra. Mokslininkai rado 1215 beveik identiškų genų blokų toje pačioje chromosomoje visose 32 šiuolaikinių žinduolių rūšyse. Jie taip pat rado bent devynias chromosomas, kuriose genų eiliškumas neįtikėtinai išliko nepakitęs per tuos pačius 300 milijonų metų. Be to, jis sutampa su ne žinduolių, pavyzdžiui, paukščių, genais. Tai galima vadinti gyvūnų gyvybės Žemėje branduoliu arba pagrindu.
Priešingai, žinduolių chromosomose yra genų sričių, kurios linkusios kisti. Tai genai, atsakingi už gebėjimą evoliucionuoti, keistis, kurti naujas funkcijas, todėl iš vieno bendro protėvio atsirado daugybė labai skirtingų įpėdinių. Tai lemia žinduolių sėkmę – pavyzdžiui, prieš 66 mln. metų jų genome įvyko daugybė pokyčių, kurie leido jiems greitai prisitaikyti prie gyvenimo planetoje po dinozaurų išnykimo.
