Vašingtono valstijos universiteto inžinieriai atliko keletą eksperimentų, kurie įrodė, kad iš esmės įmanoma iš regolito sukurti patvarius ir patikimus metalokeramikos gaminius. Šiuo atveju „regolitas” yra sąlyginė medžiaga, Mėnulio grunto ir Marso dulkių imitacija. Tyrinėjant Mėnulį ir Marsą ši medžiaga turėtų tapti pagrindine gamybos žaliava, nes daugelio daiktų nebus įmanoma parsigabenti iš Žemės.
Mokslininkai tyrinėjo regolito ir titano miltelių derinį, siekdami rasti optimalų derinį. Jie naudojo galingą lazerį, kad įkaitintų mišinį iki 2000 ℃, kol jis visiškai išsilydė, ir tada išliejo jį į įvairias formas. Gauti gaminiai buvo išbandyti dėl įtrūkimų, tuštumų, stiprumo, kietumo ir ilgaamžiškumo.
Paaiškėjo, kad grynas regolitas beveik niekam netinka – po liejimo jis greitai sutrūkinėja ir suyra. Tačiau, kai lydinyje buvo 5% regolito, medžiaga buvo beveik tobula – joje nesusidarė jokių vidinių defektų ir ji buvo dvigubai tvirtesnė už gaminius, pagamintus iš gryno titano. Tai reiškia, kad Mėnuliui ir Marsui tyrinėti vis tiek reikės atgabenti didžiulį kiekį metalo, tačiau kolonistai vis tiek galės naudoti vietinius išteklius.
