Žemėje deimantai reti, tačiau Urane ir Neptūne jie yra visur. Dėl milžiniško slėgio šių ledinių milžinų atmosferose deimantai susidaro akimirksniu – jie tiesiog krenta ant paviršiaus. Šio reiškinio dar nepavyko pastebėti, tačiau mokslininkams pavyko jį imituoti laboratorijoje, naudojant rentgeno lazerį ir paprastą plastiką.
Pirmasis toks eksperimentas buvo atliktas 2017 m., naudojant galingiausią rentgeno spindulių lazerį „Linac Coherent Light Source” (LCLS). Jo spindulio taikinys buvo anglies medžiagos, kurios akimirksniu įkaito iki 6000 ℃. Buvo sukurtos smūginės bangos, kurios sukėlė milijonų atmosferų slėgį – pagrindines sąlygas deimanto tinkleliui sukurti. Ir deimantai susiformavo – tik labai maži, kelių nanometrų dydžio.
Problema ta, kad atkartoti Urano atmosferos sudėtį pasirodė sunkiau, nei manyta iš pradžių. Po daugelį metų trukusių paieškų mokslininkai pasirinko PET – plačiai naudojamą plastiką. Jame yra subalansuotas vandenilio, deguonies ir anglies kiekis, kuris pagreitina skilimo reakciją ir deimantų susidarymą. Tai neseniai buvo patvirtinta eksperimentiškai naudojant LCLS, todėl buvo gauti deimantai, kurių tankis siekia 3,87 g kubiniame cm.
Eksperimentas patvirtino hipotezę apie deimantų lietų Urane ir davė pradžią naujai technologijai. Gaminant mažyčius, bet tvirtus deimantus bus galima perdirbti plastikines šiukšles į naudingą sintetinę medžiagą pramonės reikmėms.
