Niujorko universiteto mokslininkai atskleidė mechanizmą, leidžiantį Harpegnathos saltator rūšies skruzdėlėms keisti savo gyvenimo trukmę. Ši rūšis žinoma dėl to, kad po natūralios karalienės mirties likusios skruzdės pradeda varžytis dėl jos vietos. Laimėtojas – iš pradžių paprastas darbininkas – transformuojasi, įgyja visiškai naujų savybių ir virsta motinėle.
Įdomiausia tai, kad ši transformacija yra grįžtamoji ir kai kuriais atvejais motinėlė vėl gali tapti skruzdėle darbininke. Tirdami šį reiškinį mokslininkai nustatė du pagrindinius motinėlių ir paprastų darbininkų skirtumus. Pirmiausia motinėlė įgyja gebėjimą dėti kiaušinius. Antra, jos tampa ilgaamžės ir gali gyventi iki penkių kartų ilgiau nei įprastos skruzdės.
Tirdami skruzdžių genų raišką, mokslininkai nustatė esminį skirtumą: pasikeitė insulino signalų veikimo būdas. Tai pagrindinis kiaušinių gamybos parametras, tačiau tolesni tyrimai padėjo atrasti molekulę Imp-L2, kuri veikia kaip „antiinsulinas”. Kai šis baltymas suaktyvėja, įvairiose skruzdės motinėlės kūno dalyse blokuojami insulino signalai. Sulėtėja medžiagų apykaita, todėl pailgėja jo gyvenimo trukmė.
Mokslininkus nustebino tai, kaip lengvai skruzdės gali pakeisti savo kūną, priklausomai nuo jų atliekamos socialinės funkcijos. Jie įsitikinę, kad insulino mechanizmas gali būti ir kitose gyvose būtybėse, įskaitant žinduolius, nors tai dar nėra įrodyta.
