Pasaulio vandenynai kenčia, nes į juos patenka šimtai tūkstančių tonų šiukšlių, susidarančių dėl žmonių veiklos. Dauguma jų yra plastikiniai. Didysis Ramiojo vandenyno šiukšlių lopas, užimantis 1,6 mln. kvadratinių kilometrų plotą, jau seniai yra itin skaudi aplinkosaugininkų problema. Vageningeno universiteto ekspertų neseniai atliktame tyrime teigiama, kad prie jos formavimosi labiausiai prisidėjo žvejybos pramonė. Mokslininkai apskaičiavo, kad Didžiojoje dėmėje yra iki 80 000 plastiko fragmentų.
Su ja sistemingai kovojama. Projekto „Vandenyno švarinimas” dėka pamažu mažėja dėmės dydis. Ji pagrįsta didžiule plūduriuojančia U formos užtvara, kurią iš abiejų pusių velka laivai. Nuo 2013 m. daug nuveikta, tačiau dar daug darbo laukia siekiant švaresnių vandenų. Tyrinėdami sugautų šiukšlių sudėtį, mokslininkai nustatė, kad jose nėra daug tradicinio pakrančių plastiko – butelių, maišelių ir kitų daiktų, kuriuos upės išplauna į jūrą. Tačiau, remiantis 2019 m. duomenimis, tokių daiktų kaip plūdurai, plūdės, dėžės ir kibirai buvo 75-86 proc.
Mokslininkai nustatė šios anomalijos priežastį. Pasirodo, dėl to kaltos srovės ir vėjo kryptys. Labiau tikėtina, kad dėl jų į jūrą išmestos šiukšlės kaupiasi vandenyne, o ne pasiekia krantą. Išsamiau išnagrinėjus plastiko fragmentus nustatyta, kad daugiausia jų į aplinką patenka iš Japonijos (34 %), Kinijos (32 %), Korėjos pusiasalio valstybių (10 %) ir Jungtinių Amerikos Valstijų. (7%). Tyrimo rezultatai turėtų būti įspėjamasis signalas riboti į vandenį patenkančių žvejybos įrankių kiekį.
