Mokslininkų bendruomenėje mažytė medūza Turritopsis dohrnii dažnai vadinama „nemirtinga”. Tai patvirtina Ovjedo universiteto (Ispanija) mokslininkų, kurie nustatė, kad ji turi dvigubai daugiau genų, atsakingų už remontą ir apsaugą, nei jos artima giminaitė medūza Turritopsis rubra, rezultatai.
Visų gyvų organizmų ilgaamžiškumui ypač svarbus jų gebėjimas atkurti DNR ir telomerus – chromosomų atkarpas, neleidžiančias chromosomoms susijungti su kitomis chromosomomis – iš esmės tai gyvybiškai svarbi apsauginė funkcija.
Pavyzdžiui, kai medūza išalksta, ji pradeda valgyti savo čiuptuvus ir nugrimzta į jūros dugną, kur… transformuojasi į savo ankstesnę būseną – polipą. Po kurio laiko dėl vėlesnių vidinių procesų polipas vėl virsta medūza.
Turritopsis dohrnii telomerai apsaugo medūzų chromosomų grandinių galus dauginimosi metu. Paprastai kitų gyvų organizmų telomerai laikui bėgant sutrumpėja ir išnyksta, o nemirtingose medūzose taip nėra.
Vis dar lieka paslaptis, kaip jie redaguoja savo ląsteles ir ar „atsinaujinę” individai yra tiesioginiai pirminio „originalo” palikuonys.
Unikaliais Turritopsis dohrnii gebėjimais mokslininkai domisi neatsitiktinai: panašaus smegenų ląstelių atsinaujinimo proceso tyrimas ateityje gali padėti gydytojams sėkmingai kovoti su sunkiomis senatvinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos.
