Van Andelio instituto Mičigane mokslininkai surinko įrodymų, kad žinduolių nutukimas yra dviejų iš esmės skirtingų tipų, tačiau tai tik pradžia. Dar įdomiau yra tai, kad pirmą kartą yra mokslinių įrodymų, pagrindžiančių „nepaaiškinamą fenotipų variaciją” – reiškinį, su kuriuo mokslininkai kovoja jau daugiau nei šimtą metų. Naujieji rezultatai padės paaiškinti, kodėl identiškomis sąlygomis užauginti dvyniai subrendę pradeda skirtis molekuliniu lygmeniu.
Epigenetika tiria genų, kurie nekeičia DNR struktūros, bet gali turėti įtakos informacijos skaitymui kuriant naujas ląsteles, elgseną. Todėl, remiantis dabartine teorija, kiekvienas organizmas gauna individualų vystymosi vektorių. Eksperimentų su klonuotais graužikais rezultatai sutampa su tyrimų su žmonių dvyniais rezultatais – nors jų pirminis genomas yra tas pats, jų kūnai vystosi skirtingai.
Tyrimo autoriai teigia, kad tokių skirtumų gali būti be galo daug, o jų tyrimas padės tiksliau nustatyti asmeninę ligos diagnozę ir paskirti gydymą. Pirmiausia jie sutelkė dėmesį į nutukimą, nes nuo jo kenčia apie 2 mlrd. planetos gyventojų. Ir jau yra pirmieji rezultatai – nutukimas turėtų būti skirstomas bent į du tipus.
Paprastai kalbant, yra „įprastas” nutukimas, dėl kurio paprasčiausiai padidėja riebalinio audinio kiekis organizme. Tačiau yra ir epigenetinis nutukimas, kai padidėja raumenų masė, padidėja insulino kiekis ir organizme suaktyvėja uždegiminiai procesai. Akivaizdu, kad tokiais atvejais reikalingas kitoks gydymas, o dietos ar liposakcijos nepakanka.
