Masačusetso technologijos instituto mokslininkai ieško partnerių, kad galėtų pradėti atlikti įvairius atsparumo SARS-CoV-2 virusui tyrimus. Tokie testai turėtų būti paklausūs, kai pranešama apie naujas koronaviruso bangas, todėl projektas yra patrauklus komerciniu požiūriu. Tačiau kilo klausimų dėl medicininių ir mokslinių šio testo aspektų.
Naujojo testo veikimo principas pagrįstas žmogaus kraujyje esančių antikūnų susidūrimu su SARS-CoV-2 viruso baltymais. Pastarieji sumaišyti su aukso mikrodalelėmis, todėl sąveikos su antikūnais procesas bus vizualizuotas ir matomas žmogaus akimi. Tai atrodo kaip ryški juostelė ant tyrimo plokštelės – kuo ji platesnė ir ryškesnė, tuo didesnis antikūnų kiekis ir tuo didesnis organizmo atsparumas virusui.
Problema ta, kad be tikslios išmaniojo telefono kameros vargu ar galima įvertinti bandomosios juostelės dinamiką, nes ji tokia nežymi. Programėlė jau kuriama, o jos prenumeratos kaina dar nepaskelbta. Deja, antikūniai yra tik vienas iš imuninės sistemos veiksmingumo rodiklių, todėl jų buvimas nėra patikimas medicininis rodiklis, rodantis, kad organizmas pasirengęs susidoroti su koronavirusu.
Dar blogiau yra tai, kad po ligos ar skiepų antikūnų kiekis labai greitai sumažėja, nors visiškai neišnyksta. Tai reiškia, kad tyrimas gali būti neigiamas, jei pacientas serga kitomis ligomis arba jei imunitetas yra susilpnėjęs dėl amžiaus ar kitų priežasčių. Todėl mažai tikėtina, kad COVID-19 bus naudojamas siekiant įvertinti tikrąjį atsparumo lygį populiacijoje, tačiau jis suteiks daug priežasčių raginti žmones iš naujo skiepytis.
