Alexas Moffettas Jorko universitete Toronte dirba kompiuterinės biologijos srityje – naujame moksle, kuriame modeliuojami sudėtingi biologinėse sistemose vykstantys procesai. Naujausiuose savo tyrimuose jis daugiausia dėmesio skyrė bakterijų kolonijų reakcijai į įvestus veltėdžius – mikroorganizmus, kurie tik vartoja bendrus išteklius, bet nieko neduoda mainais. Nustatyta, kad kolonija buvo pasirengusi save sunaikinti, kad tik išvengtų tokių parazitų maitinimo.
Bakterijos dažnai jungiasi į kolonijas, nes vieno individo gaminamos cheminės medžiagos yra per mažos, kad pakeistų aplinką. Tačiau jei bakterijų grupė pradės gaminti daug fermentų, jos galės skaidyti organines medžiagas ir gauti maisto visiems. Sunkumų kyla dėl to, kad, priklausomai nuo jų padėties kolonijoje, vienos bakterijos gali gauti daugiau maisto, o kitos – mažiau, todėl visa kolonija visada yra pusiau badaujanti.
Tarp bakterijų taip pat atsiranda naujų atmainų, iš kurių geriausiai išgyvena parazitai, t. y. tie, kurie tik vartoja maistą, nieko neduodami mainais ir nešvaistydami energijos. Tačiau tada bakterijoms gamintojoms ima trūkti maisto, ir kolonija atsiduria ties žūties riba. Moffettas sumodeliavo šį procesą ir nustatė, kad tokiais atvejais bakterijų kolonijoje įsijungia signalizacijos sistema, kuri nurodo, kad reikia sunaikinti parazitus.
Modeliai rodo, kad bakterijų kolonija kruopščiai kontroliuoja maisto suvartojimą ir jo paskirstymą tarp individų. Tačiau bakterijos neturi jokių ginklų, galinčių pasipriešinti parazitams, todėl gali tik numarinti juos badu kartu su savimi. Kolonija nustoja gaminti fermentus, sumažėja suvartojamo maisto kiekis ir visi žūsta. Tačiau taip išvengiama parazitinių padermių perdavimo kitoms kolonijoms, todėl visa bakterijų kultūra gali išgyventi.
