Harvardo universiteto neurologė Elizabeth Clermann iškėlė hipotezę, kad žmogaus nervų sistema patiria didesnį stresą, jei po vidurnakčio tenka nemiegoti. Remiantis vieno Brazilijos gydymo nuo narkotikų centro statistiniais duomenimis, dauguma pacientų sėkmingai susidoroja su potraukiu dieną. Tačiau naktį jiems daug sunkiau atsispirti pagundai, jie praranda kontrolę ir perdozavimo rizika padidėja 4,7 karto.
Clairman teigimu, šis nervų sistemos ypatumas išsivystė evoliucijos eigoje. Žmonės veiksmingiausi dienos šviesoje, tačiau tamsoje jie yra bejėgiai ir gali tapti plėšrūnų aukomis. Šviesoje elgiamės racionaliai, o tamsoje mūsų pojūčiai sustiprėja. Mūsų pojūčiai ir smegenys ieško neigiamų ir grėsmingų veiksnių, todėl, užuot veikę sąmoningai, esame linkę veikti impulsyviai, pasikliaudami savo instinktais, kurie senovėje padėjo mums išlikti gyviems.
Tačiau šiandieniniame pasaulyje viskas kitaip, todėl padidėjęs jautrumas negatyvumui naktį sukelia apgailėtinas situacijas. 2020 m. atlikus savižudybių Vakarų šalyse statistikos tyrimą nustatyta, kad nuo vidurnakčio iki aušros savižudybės tikimybė patrigubėja. Kitas pavyzdys rodo, kad studentai, kurie bando visą naktį ruošti kursinius darbus, bet dėl to turi psichikos sveikatos problemų, yra nelaimingi.
Clairman pabrėžia, kad ši hipotezė nėra moksliškai pagrįsta ir kad šios srities tyrimai dar tik pradedami. Gali būti, kad taip nėra, o pagrindiniai veiksniai yra miego trūkumas ir cirkadiniai ritmai. Tačiau sunku paneigti faktus, kad būdravimas po vidurnakčio nėra tinkamas žmogui.
