Oksfordo universiteto mokslininkai, tyrinėdami uolienas netoli Lesterio esančiame Charnwoodo miške, aptiko kai ką keisto. Jiems pavyko tarp fosilijų rasti būtybės, labai panašios į šiuolaikines gyvąsias rūšis, atspaudą. Apskaičiuota, kad uolienai yra 557-562 mln. metų, ir tai, kad tokiame sename sluoksnyje buvo paliktas toks pėdsakas, juos privertė susimąstyti.
Šio laikotarpio fosiliniai gyvūnai buvo visiškai kitokios formos, apie kurią galima gana lengvai spręsti iš išlikusių fosilijų. Neįprastas atspaudas buvo panašus į prieš 20 mln. metų atsiradusio Cnidarius genties atstovo atspaudą. Tai šiandien Žemėje gyvenantys koralai, medūzos ir anemonai. Mokslininkai aiškiai matė skeletą ir didžiulius žnyples, kuriomis senovinė būtybė griebdavo grobį. Tai neabejotinai buvo plėšrūnas – galbūt pirmasis Žemėje.
Manoma, kad gyvų būtybių anatomija susiformavo vadinamojo Kambro sprogimo metu. Aprašytas radinys paneigia šio teiginio nekintamumą. Tai vienareikšmiškai rodo, kad tokia, kokią mes matome dabar, cnidarių sandara buvo dar prieš 20 milijonų metų, Ediakaro laikotarpiu. Iš to galime daryti išvadą, kad bent viena šiuolaikinė rūšis Žemėje atsirado gerokai anksčiau, nei mano mokslas.
