Florencijos universiteto (Italija) geologo Lukos Bindi vadovaujama mokslininkų grupė rado ir ištyrė rečiausią Žemėje medžiagą – raudonojo trinitito kvazikristalą. Naudojant elektroninę mikroskopiją ir rentgeno spindulių difrakciją, pavyko įrodyti, kad mažyčio mineralo, sveriančio 1,2 miligramo, struktūra yra „neįmanoma”. Šis vario, silicio, kalcio ir geležies derinys pasižymi penkiskart didesne sukimosi simetrija ir atsirado per pirmąjį naikinamiausio žmonijos ginklo – atominės bombos – bandymą.
Iki 1984 m. buvo manoma, kad materija arba neturi sutvarkytos atomų struktūros, ir tokiu atveju ji nėra kristalas, arba turi – ir tai yra aiškus kristalo požymis. Bet kokie tarpiniai variantai buvo atmesti, nes visi žinomi Žemės kristalai susidaro esant dideliam slėgiui ir temperatūrai, o svarbiausia – ilgą laiką, todėl visi atomai užima savo vietas. Tačiau, atsiradus naujiems moksliniams prietaisams, atsirado įrodymų, kad egzistuoja kvazikristalai – medžiagos, kurių atomų gardelės simetrija yra netaisyklinga.
Kad susidarytų kvazikristalas, turi staiga atsirasti milžiniškas slėgis ir temperatūra ir taip pat greitai išnykti. Pavyzdžiui, kai žaibas trenkia į uolą arba nukrenta meteoritas, tačiau tokias vietas nelengva rasti. Tačiau žmonija turi gana prieinamą kvazikristalų šaltinį – atominio ginklo bandymų vietas. Naujosios Meksikos dykumoje per Trinity branduolinį bandymą sprogimo metu išgarino plieninį bokštą, po juo esantį dykumos smėlį, akmenis ir stebėjimo įrangos varinius kabelius, kurių atomai susimaišė ir davė pradžią naujam mineralui – trinititui.
Dauguma trinititų yra žalsvos spalvos ir chaotiškos atominės struktūros, todėl mokslas jais nelabai domisi. Raudonasis trinititas – visai kas kita; nors mokslininkai iki galo nesupranta, kodėl jis įgijo būtent tokią struktūrą, jie įsitikinę, kad tai tiesiogiai susiję su atominio sprogimo parametrais. Toliau tiriant trinititai taps tam tikru įrodymu, nauju informacijos šaltiniu, kurį bus galima panaudoti nustatant neteisėtus branduolinio ginklo bandymus.
