Žmogaus smegenys dar toli gražu neatskleidė visų savo paslapčių. Tyrėjams ypač įdomi miego būsena. Kopenhagos universiteto mokslininkai ištyrė, kaip miego metu keičiasi streso hormono noradrenalino kiekis. Tam buvo naudojamos laboratorinės pelės – jų smegenys plonomis optinėmis skaidulomis buvo sujungtos su genetiškai modifikuotais šviesos receptoriais, kurie leido tiksliai stebėti noradrenalino kiekio pokyčius visose miego fazėse.
Rezultatai parodė, kad streso hormono lygis kinta bangomis. Neurologiniu požiūriu didžiausios jo vertės atitinka sapno ir budrumo būsenas. Mokslininkai mano, kad miegančio žmogaus smegenyse vykstantys procesai yra panašūs į tuos, kurie vyksta laboratorinės pelės smegenyse. Dėl to žmogaus smegenys per naktį mažiausiai 100 kartų „pabunda” veikiamos noradrenalino. Budrumo akimirkos trunka taip trumpai, kad protas jų nepastebi.
Padarę šį atradimą, mokslininkai svarstė, kokią reikšmę smegenims turi tokie „pabudimai”, kuriuos sukelia norepinefrino kiekio pakitimai. Atsakymas buvo rastas. Tyrimai parodė, kad trumpas pabudimas „perkrauna” smegenis. Eksperimentas su pelėmis, kai mokslininkai, naudodami implantus, manipuliavo hormonų kiekiu, įrodė, kad šis poveikis būtinas atminčiai gerinti.
Šie tyrimai verčia pažvelgti į miegą kaip į būtiną ne tik atsigavimo ir poilsio, bet ir sėkmingo informacijos įsiminimo sąlygą. Dėl to noradrenalino dinamika pagerina miego procesus, o tai gali teigiamai paveikti mūsų atmintį.
