Prieš dešimtmetį Ročesterio universitete buvo atliktas eksperimentas su žaidėjais, kuris parodė, kad šaudyklių ir veiksmo žaidimų mėgėjai per laiko vienetą priima daugiau teisingų sprendimų nei mėgstantys neskubrius strateginius žaidimus. Tai neturi tiesioginės įtakos galimybei laimėti žaidimą, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad skirtingi žaidimų žanrai nustato individualius smegenų vektorius. Tuo metu tai buvo tik teorija, tačiau dabar Džordžijos universiteto mokslininkai ją moksliškai patvirtino.
Tyrėjai naudojo funkcinį magnetinį rezonansą, kad realiuoju laiku išanalizuotų smegenų ir atskirų jų struktūrų veiklą. Eksperimentui buvo atrinktos dvi jaunuolių grupės: pirmąją grupę sudarė patyrę žaidėjai (žaidžiantys daugiau nei 5 valandas per savaitę), antrąją – pradedantieji (žaidžiantys mažiau nei 1 valandą per savaitę). Jie buvo paguldyti į magnetinio rezonanso aparatą ir paprašyti atlikti keletą tyrimų.
Pagrindinis eksperimento tikslas buvo patikrinti sprendimų priėmimo greitį ir tikslumą. Tiriamiesiems buvo rodomas ekranas, kuriame atsitiktinėmis kryptimis judėjo skirtingų spalvų taškai. Jiems buvo duotos kelios sekundės stebėti, o paskui buvo klausiama, kur ir kaip juda atsitiktinai pasirinktas taškas. Atsakymui buvo skirtos tik trys sekundės, po kurių užduotis buvo pakartota.
Rezultatai patvirtino prieš dešimt metų iškeltą hipotezę – patyrę žaidėjai atsakė greičiau ir tiksliau. Geriausia tai, kad MRT tyrimai parodė aiškius jų smegenų veiklos pokyčius, ypač kalbinėje girusoje, talamuse ir papildomose motorinėse srityse. Paaiškėjo, kad vaizdo žaidimai yra galinga priemonė, padedanti lavinti dėmesį, reakcijos greitį, situacijos suvokimą ir sprendimų priėmimą. Belieka tik išmokti, kaip juos naudoti būtent naudingiems įgūdžiams ugdyti, o ne tik pramogai.
