Masačusetso technologijų instituto profesorės Evelyn Wang vadovaujama mokslininkų grupė sukūrė specialų metodą, skirtą apdoroti indų, skirtų vandeniui virinti, dugno paviršių. Įprastomis sąlygomis kaitinant ant plokščio virdulio dugno pirmiausia susidaro atskiri garų burbuliukai, tačiau vėliau kyla pavojus, kad jie susijungs į vieną garų sluoksnį. Tarp įkaitinto metalo ir skysčio susidaro garų plėvelė, kuri tarnauja kaip šilumos izoliatorius ir lėtina tolesnį vandens įkaitimą.
Amerikiečių mokslininkai užsibrėžė tikslą sukurti tokį virdulio dugno paviršių, ant kurio garų burbuliukai susidarytų kuo greičiau ir neužsilaikytų. Šiuo tikslu jie sukūrė keletą mažyčių tuščiavidurių 10 mikrometrų pločio kūgelių, išdėstytų 2 mm atstumu vienas nuo kito. Kiekvienas kūgelis yra taškas, kuriame susiformuoja garų burbuliukas, kuris augimo metu laikosi savo vietoje ir nesusilieja vienas su kitu.
Dėl kūgio formos skystas vanduo natūraliai pritraukiamas prie jo viršūnės, kai iš jo išsiveržia garų burbulas. Taip užtikrinamas nuolatinis nešildomo vandens pritekėjimas į kaitinimo tašką ir jo virtimas garais, o tai pagreitina viso skysčio tūrio kaitinimą. Trečiasis veiksnys – metalo paviršiuje buvo sukurta daugybė nano dydžio briaunų ir iškilimų, kurie gerokai padidino vandens ir kaitinamojo paviršiaus sąlyčio plotą.
Kol kas negalime spręsti apie technologijos veiksmingumą, nes ji buvo išbandyta tik laboratorijoje ir su labai mažais mėginiais. Pagrįstai baiminamasi, kad tipinio virdulio modernizavimas naudojant šią technologiją būtų nepelningas. Tačiau tokios konstrukcijos galėtų būti taikomos energetikos pramonėje gaminant elektros energiją garais, taip pat elektroninių prietaisų aušinimo sistemose.
