Hovardo Hjuzo medicinos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, leidžiančią saugoti duomenis DNR viduje. Jie pavadino jį „DNR rašomąja mašinėle” dėl jos veikimo būdo – prietaisas paima tam tikrus DNR fragmentus ir įterpia juos į bazinę DNR, kuri vadinama „blanku”. Kiekvienas fragmentas yra raidė arba kodinis simbolis, todėl DNR spiralėje galima užrašyti žodžius ir ištisus sakinius.
DNR yra viena iš geriausių žinomų duomenų saugyklų, nors ir nelabai patikima. Viename grame šios medžiagos telpa apie 216 petabaitų informacijos. Deja, gamta sukūrė per lėtą ir gremėzdišką šių duomenų įrašymo ir nuskaitymo mechanizmą, todėl mokslininkams teko kurti efektyvesnius analogus.
Derindami skirtingus nukleotidus mokslininkai sukūrė 4096 simbolių „abėcėlę”, kuria sėkmingai užrašė ir perskaitė kelias frazes. Kadangi DNR yra linkusi mutuoti, šis metodas netinka ilgalaikiam saugojimui, tačiau gali būti naudojamas paslėptai informacijai įrašyti. Be to, tokie įrašai gali būti ir pačios DNR būklės žymenys. Kiekviena ląstelė per 25 dienas sukuria iki 1,2 milijono savo klonų, ir jei žinome, kur yra žymenys pradinėje DNR, galime atsekti per šį laikotarpį įvykusius DNR pokyčius. Taip galima analizuoti, pavyzdžiui, naujų vaistų poveikį.
