Europos Komisija nori priskirti kai kurias gamtinių dujų ir atomines elektrines „žalioms“ kategorijai, su įspėjimu, kad šie energijos šaltiniai yra „pereinamojo laikotarpio“. Pagal trečiadienį paskelbtą galutinę taisyklę dujomis kūrenamos elektrinės šį dešimtmetį bus laikomos „žaliomis“, jei jos išmeta mažiau nei 270g CO2 ekvivalento vienai kWh pagamintos elektros energijos arba jų metinė emisija 20 metų neviršys 550 kg. CO2 ekvivalento per metus vienam kW.
Tai gali būti įrenginiai, kurių CO2 išmetimas yra gana didelis, jei vėlesniais metais bus pereita prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių dujų arba sumažinamas darbo laikas. Jie turėtų pradėti dirbti su mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis dujomis iki 2035 m. Panaikintas ankstesniame projekte buvęs reikalavimas, pagal kurį gamyklos turi pradeti perėjimą 2026 m.
Naujos atominės elektrinės turi gauti statybos leidimą iki 2045 m., kad gautų žaliosios investicijos ženklą, ir turi būti šalyje, turinčioje planą ir lėšų saugiai šalinti radioaktyviąsias atliekas iki 2050 m.
Šalių reakcija į šį pasiūlymą priklauso nuo to, kiek jos priklauso nuo dujų ir atominių elektrinių. Pavyzdžiui, Prancūzija, kuri apie 70% elektros energijos gauna iš atominės energijos, pirmauja siūlomų taisyklių šalininkų stovyklai, kuriai taip pat priklauso Bulgarija, Čekija, Suomija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija.
Kita vertus, Vokietija, kuri iki šių metų pabaigos uždarys tris likusias atomines elektrines, vietoj to pasikliaus gamtinėmis dujomis, kurias vadina „pereinamojo laikotarpio technologija“. Vokietija teigia, kad iki 2045 metų gamtines dujas pakeis švaresnėmis alternatyvomis, tokiomis kaip vandenilis.
Belgija planuoja palaipsniui atsisakyti branduolinės energijos iki 2045 m. Šveicarija taip pat ketina palaipsniui atsisakyti savo atominių elektrinių. Danija ir Liuksemburgas priešinasi branduolinei energijai, o Austrija netgi pakartojo savo grasinimą paduoti ieškinį, jei branduolinė energija bus priskirta prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
ES šalys ir Europos Parlamentas per keturis mėnesius gali blokuoti taisykles, o tai galėtų būti padaryta kvalifikuota balsų dauguma 20 iš 27 ES šalių. Tačiau tai laikoma mažai tikėtina. Jei naujosios taisyklės bus patvirtintos, jos įsigalios nuo 2023 m. sausio mėn.
